NEMOKAMI PINIGŲ PAVEDIMAI Į LIETUVĄ

Nedarbo dienos 2022

  • 01-01 Naujieji metai
  • 02-16 Lietuvos Valstybės atkūrimo diena
  • 03-01 Užgavėnės
  • 03-11 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
  • 04-17 Velykos
  • 04-18 Antroji Velykų diena
  • 05-01 Tarptautinė darbininkų diena
  • 05-04 Motinos diena
  • 06-05 Tėvo diena
  • 06-24 Joninės (Rasos)
  • 07-06 Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
  • 08-15 Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė
  • 11-01 Visų šventųjų diena
  • 11-02 Vėlinės
  • 12-24 Šv. Kūčios
  • 12-25 Kalėdos
  • 12-26 Antroji Kalėdų diena
  • Kiekvienas metų laikas neįsivaizduojamas be ryškių datų. Vienos šventinės dienos skiriamos jaukiam šeimos ar draugų susibūrimui, kitos valstybei minėti. Svarbiausios ir didžiausią reikšmę turinčios datos vainikuojamos nedarbo dienomis.

    Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, metai pradedami viena iš triukšmingiausių metų švenčių – Naujųjų metų (sausio 1 d.). Atsisveikinant su senaisiais ir pasitinkant naujuosius metus dangus nušviečiamas įvairiausių spalvų fejerverkais, keliamos gėrimų taurės ir sakomi tostai.

    Dauguma šventinių dienų Lietuvoje glaudžiai siejamos su religija. Velykų pirmoji ir antroji dienos (2022 m. balandžio 17-18 d.) - tai viena svarbiausių krikščionių religinių švenčių, ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą po nukryžiavimo. Kita religinė šventė Lietuvoje - Žolinė, Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė (rugpjūčio 15 d.). Vėliau, rudenį, minima Visų Šventųjų diena (lapkričio 1 d.) ir Vėlinės (lapkričio 2 d.), šios datos reikalauja rimties, jų metu prisimenami mirusieji ir deginamos žvakės. Kūčios (gruodžio 24 d.) ir Kalėdos (gruodžio 25-26 d.) taip pat priskiriamos prie religinių švenčių, joms skiriamas didelis dėmesys šalyje. Šių švenčių esmė – Jėzaus gimimas. Kūčių metu išlaikomas santūrumas, paisoma tradicijų, vakaras skiriamas šeimos susibūrimui prie bendro stalo. Kalėdos švenčiamos triukšmingai, tai dovanojimo metas. Šios šventės simbolika išlieka Kalėdų senelis, puošnios žaliaskarės ir šventinė nuotaika.

    Joninių ir Rasos šventė (birželio 24 d.) turi dvi prasmes, tą dieną minimas Šventas Jonas ir vasaros saulėgrįža. Europoje ši šventė vadinama skirtingais pavadinimais, pavyzdžiui, Latvijoje tai Lyguo vakaras, Estijoje – Vidurvasario šventė. Tradicijos išlieka panašios: vainikų pynimai, laužų deginimai.

    Lietuvoje minimos ir ne tokios triukšmingos dienos, tai Lietuvos valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.) ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (liepos 6 d.), šios nedarbo dienos skiriamos atminti svarbias datas Lietuvos istorijoje, jų metu keliamos valstybės vėliavos visoje šalyje.

    Kitos minimos šventės: Motinos (2022 m. gegužės 4 d.) ir Tėvo (2022 m. birželio 5 d.) dienos, Užgavėnės (2022 m. kovo 1 d.), Tarptautinė darbininkų diena (gegužės 1 d.). Iš šių minėtų švenčių didesnis dėmesys skiriamas Užgavėnėms, jų metu rengiamos pramogos, žaidimai, tradicija tapę patiekalai ir kaukės, Morės deginimas. Šventės tikslas – išvaryti žiemą, prikelti žemę iš žiemos miego.