Prekių „šrinkfliacija“: nepakitusi kaina – mažesnė pakuotė

Visi gerai žino, kas yra infliacija – prekių ir paslaugų kainų lygio augimas. Kartais šį nuolatinį procesą bandoma maskuoti pasitelkiant taip vadinamą „nematomą pabrangimą". Jo metu kainos ženkliau nepadidėja, bet sumažėja pakuotės svoris ar siūlomo produkto kokybė. Toks vertės susitraukimas ir įvardinamas kaip šrinkfliacija. Ji gali paveikti tiek kasdienius maisto produktus, tiek įvairias skaitmenines paslaugas ar pramogas. Panašų efektą galima išvysti ir kai kuriuose internetinėse kazino platformose. Žinoma, pažangios svetainės, pavyzdžiui, Verde casino, išlaiko siūlomų azartinių pramogų vertę nepakitusią.

Istorinės šaknys

Pirmieji bandymai paslėpti vertės netekimą siekia gilią senovę. Persijos imperija įvedė sidabrines ir auksines monetas. Bet netrukus į jų lydinius buvo bandoma įmaišyti kitų metalų, taip sumažinant realią vertę. Romos imperija taip pat naudojo šį metodą, kai sidabro kiekis monetose buvo nuolat mažinamas. Viduramžiais ištikus ekonominiams sunkumams kepyklos sumažindavo duonos kepaliukų dydį, taip bandydamos išvengti visuomenės pasipiktinimo. Šiais laikais dažnai pasakojama apie American Airlines biudžeto subalansavimą, pašalinant vieną alyvuogę iš keleiviams siūlomų patiekalų. Šis sprendimas sutaupė kompanijai apie 40 000 dolerių per metus. Pats terminas išpopuliarėjo apie 2009 metus britų ekonomisto Pippa Malmgren straipsniuose. Manoma, kad tai paskatino Mars šokoladukų svorio sumažėjimas ir su tuo susijusios internetinės diskusijos.

Realūs pavyzdžiai

Šiuo metu daug šnekama apie pragyvenimo kaštų didėjimą. Neretai situacija bandoma maskuoti pasitelkiant šrinkfliaciją. Lietuvoje ši tendencija taip pat akivaizdi. Tad užėjus į prekybos centrą neretai galima rasti keistų svorių:

• sviesto pakelis sveria 170 gramų,
• majonezo indelyje telpa 855 mililitrų,
• grietinės indelis – 360 gramų,
• sriuba stiklainyje – 480 gramų,
• tuno konservai indeliuose po 185 gramus.

Tokios pakuotės ne tik slepia infliaciją, bet ir apsunkina produktų kainų palyginimą. Šiek tiek gelbsti nurodomos kainos už kilogramą ar litrą. Bet jos pateikiamos smulkiu šriftu ir tinka ne visose situacijose. Kaip eiliniam vartotojui vertinti, jei vieno prekės ženklo kefyro kaina yra už litrinę pakuotę, o kitos už 900 gramų maišelį. Gerai paieškojus internete galima rasti kefyro tankį ir pasiskaičiuoti, kad 900 gramų apytiksliai atitinka 845 mililitrų. Tada jau galima bandyti įvertinti realias kainas. Bet retas pirkėjas tokiais vertinimais užsiims maisto prekių parduotuvėje.

Populiariausios šrinkfliacijos kategorijos

Šrinkfliacija dažniausiai pastebima tam tikrose prekių kategorijose. Saldumynai ir užkandžiai yra vieni labiausiai paveiktų produktų. Šokolado plytelės, traškučių pakeliai ir sausainių dėžutės nuolat mažėja, nors kainos išlieka stabilios. Klasikinis pavyzdys – kadaise 100 gramų svėrusi šokolado plytelė dabar dažnai sveria tik 80 ar 90 gramų. Higienos ir kosmetikos prekės taip pat dažnai patiria šrinkfliaciją – šampūnų buteliukai, dantų pastos tūbelės ir skalbimo miltelių pakuotės tampa vis mažesnės. 

Gėrimai, ypač sultys ir gazuoti gėrimai, taip pat neišvengia šio reiškinio. Vietoj įprasto litro dabar dažnai siūloma 900 ar 850 mililitrų. Net tualetinis popierius ir popieriniai rankšluosčiai yra sumažinami – mažėja lakštų skaičius arba pats rulono plotis. Kavos pakuotės, kurios anksčiau svėrė 500 gramų, dabar dažnai siūlomos po 450 ar net 400 gramų.

Kokybės pokyčiai

Kartais svoris ir kaina lieka nepakitę, bet sutaupoma kokybės sąskaita. Jogurte vietoj natūralaus pieno atsiranda pieno milteliai, krakmolas ir pridėtinis cukrus. Dešrelėse mėsą keičia kiaulių odelės, soja ir žirnių skaidulos. Ant itališko pavadinimo makaronų nebelieka nurodymo, kad kilmės šalis yra Italija. Pasidomėjus įdėmiau paaiškėja, kad jie pagaminti Latvijoje ir naudojami vietiniai kviečiai. Sulčių pakelyje bus daugiau vandeniu atskiesto koncentrato ir mažiau vaisių minkštųjų dalių. Tokios situacijos itin nepalankios vartotojui, nes labai sudėtinga įvertinti produkto kokybės ir kainos santykį. Optimalus pasirinkimas neretai yra pirkti aiškios sudėties produktus. Juk marinuotų agurkų stiklainyje nepaversi pigiu pakaitalu.

Kaip atpažinti šrinkfliaciją

Vartotojai gali imtis kelių paprastų žingsnių, kad pastebėtų šrinkfliaciją. Pirmiausia, verta atkreipti dėmesį į pakuotės svorį ar tūrį – jei jis atrodo neįprastas, pavyzdžiui, 450 gramų vietoj 500, tai gali būti šrinkfliacijos požymis. Taip pat naudinga palyginti kainas už kilogramą ar litrą, kurios paprastai nurodomos ant kainų etiketės. Reguliariai perkamų produktų stebėjimas leidžia pastebėti pokyčius laikui bėgant. Vartotojų forumai ir socialiniai tinklai taip pat gali būti naudingi šaltiniai, kur žmonės dalijasi savo pastebėjimais apie sumažėjusias pakuotes. Dar vienas patarimas – fotografuoti pakuotes ir jų etiketes, kad vėliau būtų galima palyginti. Specialios programėlės telefonuose taip pat gali padėti sekti kainų ir pakuočių pokyčius.

Poveikis pramogų sektoriui

Šrinkfliacija paliečia ne tik maisto produktus, bet ir pramogų industriją. Lengviausiai suvokiamas pavyzdys būtų kino teatre parduodami gėrimai ar kukurūzų spragėsiai. Žinoma, pačio filmo trukmės nesumažinsi 20 procentų. Bet taupymas atsiliepia kokybei – daugiau scenų filmuojama studijoje, o ne fizinėse lokacijose. Nemažą dalį rodomo turinio užima atvažiuojančios mašinos vaizdai ar aktorių veidai stambiu planu. Studijos taip pat labiau koncentruojasi į ryškius efektus ir gerai žinomus aktorius, nes jie bent trumpam pritraukia žiūrovų dėmesį. Gilesnės mintys ir įdomesnės istorijos paliekamos finansiškai saugesniems laikams. Internetinio turinio platformose planai siūlo mažesnį šou ir serialų pasirinkimą, o rodomos reklamos kiekis didėja.

Ekonominis poveikis vartotojams

Šrinkfliacija turi reikšmingą poveikį namų ūkių biudžetams. Nors atskiri pokyčiai atrodo nedideli, jie kaupiasi laikui bėgant. Šeima, kuri reguliariai perka tuos pačius produktus, per metus gali nepastebėti, kad faktiškai sumokėjo 10-15 procentų daugiau už tą patį kiekį prekių. Tai ypač skausminga mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kurie ir taip turi ribotą biudžetą. Be to, šrinkfliacija apsunkina finansinį planavimą, nes sunku tiksliai įvertinti, kiek išleidžiama maistui ir kitoms būtinybėms. Psichologiniu požiūriu vartotojai jaučiasi apgauti, kai sužino apie sumažėjusias pakuotes. Tai mažina pasitikėjimą prekės ženklais ir gali paskatinti ieškoti alternatyvių produktų ar parduotuvių.

Ateities prognozės

Infliacija tai nuolatinis procesas. Daugelis valstybių laikosi nuostatos, kad nedidelė 2-3 % metinė infliacija yra siekiamybė. Toks dydis turėtų skatinti ekonominį augimą, investavimą ir leisti suvaldyti valstybės įsiskolinimus. Didesnis kainų augimas sukelia rinkėjų pasipiktinimą, bet dar labiau stengiamasi išvengti ekonomikos sąstingio ar galimos defliacijos. Tad ir ateityje reikėtų tikėtis tiek kainų augimo, tiek įvairių bandymų šį procesą maskuoti. Kai kurios šalys jau svarsto teisines priemones prieš šrinkfliaciją, reikalaudamos aiškesnio ženklinimo apie pakuočių dydžio pokyčius. Prancūzija jau įvedė reikalavimą, kad parduotuvės informuotų pirkėjus apie sumažėjusias pakuotes. Europos Sąjungoje diskutuojama apie griežtesnius reikalavimus gamintojams informuoti vartotojus apie produktų pokyčius. Vartotojams belieka būti budriems ir atidžiai stebėti ne tik kainas, bet ir pakuočių dydžius bei produktų sudėtį.